Migrenos klinika (mediciniškai)


Iš 7 migrenos rūšių (pagal PGSA klasifikaciją) yra dažniausios dvi: migrena be auros (60-70%) ir migrena su aura (20-25 %). Priepuolį galima suskirstyti į 4 stadijas:
  1. Prodromas- simptomai atsiranda kelias valandas ar net dienas prieš pasireiškiant migrenos skausmui.
  2. Aura- dažniausiai pasireiškia prieš pat galvos skausmą.
  3. Galvos skausmo stadija.
  4. Sveikimas ar galvos skausmo baigties stadija.
    Prodromas pasireiškia apie 60% migrena sergančiųjų asmenų. Tai dažniausiai nuotaikos ir elgesio pokyčiai su psichologiniais, neurologiniais ar vegetacinės nervų sistemos sutrikimais. Prodromui būdingi simptomai yra padidėjęs dirglumas, irzlumas, bloga (rečiau pakili, euforiška) nuotaika, sumažėjęs (rečiau padidėjęs) darbingumas, hipo- ar hiperaktyvumas, pakitęs skonis (noras valgyti neįprastą maistą), nemotyvuotas žiovulys, veido pablyškimas. Prodromo simptomai gali būti labai skirtingi, bet tam pačiam pacientui jie dažniausiai būna vienodi.
   
  Migrenos aura—tai kompleksas neurologinių židininių simptomų, kurie pasireiškia prieš galvos skausmą ar jo metu. Ji būna ne visiems, tik 20-25% pacientų. Auros simptomai paprastai pasireiškia per 5-20 min, ir trunka ne ilgiau kaip 60 min. Galvą skaudėti dažniausiai pradeda per 60 min po auros pabaigos. Ją galima apibūdinti įvairiais vizualiniais (skotomos, žybčiojimai, zigzagai (1pav.), geometriniai vaizdai, mikropsija, makropsija, mozaikinis vaizdas, apraksija, agnozija, fortifikacija, haliucinacijos), sensoriniais (veido, lūpų, liežuvio, plaštakų, rankų parestezijos) ar motorikos fenomenais, taip pat galimi kalbos sutrikimo ir smegenų kamieno pažeidimo simptomai. Tam pačiam ligoniui gali būti kelios auros rūšys ar jos gali kaitaliotis. Klasikinė migrenos aura apibūdinama fortifikacija—kai iš vieno taško plečiasi scintiliuojančių švieselių lankas ir išplinta į laužytais kraštais žvaigždę. Šie reiškiniai dažniausiai būna spalvoti.

   Galvos skausmas per migrenos priepuolį dažniausiai būna vienpusis (hemikranija), pulsuojantis, vidutinio stiprumo ir stiprėjantis fizinio aktyvumo metu. Tačiau iki 40% atvejų skausmas gali būti jaučiamas abiejose galvos pusėse. Galvos skausmas gali prasidėti bet kuriuo paros metu, bet dažniausiai jaučiamas pabundant. Skausmas paprastai stiprėja pamažu, kol pasiekia piką, trunka 4-72 val. (vaikams- 2-48 val.). Įvairiems ir net tiems patiems asmenims galvos skausmas per migrenos priepuolį būna nevienodo stiprumo, tačiau apie 30% atvejų jis būna labai stiprus. Skausmą gali lydėti ir kiti simptomai (pykinimas(30%), vėmimas(30%), fotofobija, fonofobija, neaiškus matymas, veido pablyškimas, dėmesio, rečiau atminties sutrikimai).
   
  Sveikimo stadijos metu galvos skausmas ( ir jį lydintys reiškiniai) silpnėja ir praeina (dažniausiai užmigus), tačiau gali būti jaučiamas nuovargis, išsekimas, padidėjęs dirglumas, sumažėjęs protinis darbingumas.
    
 Ilgiau kaip 3 dienas (72val) trunkantis priepuolis priskiriamas migrenos komplikacijai- migreninei būklei. Migreninis galvos skausmas, pasikartojantis > nei 15 dienų per mėnesį, ir trunkantis ilgiau kaip 3 mėn., nepiktnaudžiaujant vaistais, vadinamas lėtine migrena.


 Jei dar nepildėte anketos apie migreną, kviečiu užpildyti (tik 5 min):

2 komentarai:

Užsisakykite: Pranešimai (Atom)