Migrena
yra didelė problema tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Ja serga vidutiniškai 17% moterų ir 6% vyrų. Ji vienodai paplitusi įvairiose gyventojų
amžiaus grupėse, tačiau dažniausiai šia liga serga darbingi 25-55 metų žmonės. Dažni priepuoliai
mažina asmenų darbingumą, blogina gyvenimo kokybę, pacientai negali nuspėti
sekančio migrenos priepuolio, planuoti savo darbą ir laisvalaikį, kas yra
svarbu socialiniu požiūriu. Dėl galvos skausmo, lydinčių simptomų ir migrenos
komplikacijų, sergantieji yra nedarbingi, vidutiniškai praranda 5,5 darbo
dienas per metus, o
tai jau yra ekonominė problema.
Problema
Lietuvoje—tai migrenos hipodiagnostika. Pasaulinė migrenos statistika skelbia,
kad net 17% moterų ir 6% vyrų serga migrena. Lietuvoje Statistikos departamento
duomenimis, 4-5% gyventojų diagnozuotas lėtinis bronchitas, migrena ar dažnas
galvos skausmas. Lyginant su pasauliu,
migrenos diagnostika Lietuvoje stipriai atsilieka. Pacientai arba nesikreipia
dėl galvos skausmų į gydytojus arba gydytojai diagnozės nenustato. Po kelių priepuolių
pacientai įsitikina, kad priepuolis po kelių dienų baigsis, ir dėl to pagalbos
neieško. Šeimos gydytojas neįsigilina į paciento skundus, nesurenka tikslios
anamnezės, nenustato diagnozės. Diagnozė nustatoma kliniškai, ir, jei reikia,
atliekami galvos vizualiniai tyrimai (magnetinis rezonansas, kompiuterinė
tomografija) kitų patologijų ekskliudavimui, o tai Lietuvai yra brangu. Kai nenustatoma diagnozė,
nepaskiriamas gydymas. Manoma, kad Lietuvoje, vis dėl to, didesnė pacientų
dalis yra be diagnozės, tuo labiau—be gydymo. O tai yra pati didžiausia
problema.
Būtų didesnė nauda, jei sergantieji turėtų
būdą, kuris efektyviai retintų ir lengvintų migrenos priepuolius. Taip būtų
sumažintas migrenos dažnumas, migrenos dienų skaičius, nedarbingų dienų
skaičius. Taip mažėtų pacientų suvartojamų vaistų nuo skausmo ir pašalinis jų
poveikis. Taip pagerėtų pacientų darbingumas, nuotaika, sumažėtų baimės jausmas
tarp priepuolių, pagerėtų gyvenimo kokybė. Deja, mažai skiriama priemonių
migrenos priepuolių profilaktikai, nėra efektyvios priemonės, kuri visiškai
nutrauktų priepuolius. Pacientai, gelbėdamiesi nuo stipraus galvos skausmo,
geria daug vaistų, o specifiniai vaistai ne kiekvienam yra prieinami dėl jų
kainos. Medikamentinė priepuolių profilaktika turi daug kontraindikacijų bei
šalutinių reiškinių, tuo tarpu nemedikamentinė profilaktika yra pigesnė, turi
minimaliai pašalinių reiškinių, bet mažai žinoma pacientų tarpe.
APIBRĖŽIMAS
Migrena- idiopatinis, dažniausiai vienpusis,
pulsuojantis, priepuolinis galvos skausmas, besitęsiantis 4-72 val., kartu
pasireiškiantis įvairiems neurologiniams, virškinamosios ir autonominės nervų
sistemos sutrikimams.
PROBLEMA
Didžiausia
problema yra ta, kad pacientai negali nuspėti migrenos priepuolio, negali
planuoti savo darbų ir laisvalaikio. Ištikus priepuoliui, pacientai turi
atidėti ar nutraukti savo planus. Ypač kinta gyvenimas, kai priepuoliai yra
dažni ir trunka ilgai. Tokia migrena sukelia baimės jausmus tarp priepuolių,
dėl ko kenčia paciento darbingumas, atsiranda depresiniai sutrikimai.
Merck&Co
surengta studija 2009 metais tyrė pacientų gebėjimą nuspėti migrenos priepuolius
ir migrenos įtaką kasdieninei sergančiųjų veiklai per migrenos priepuolį ir
tarp jų. 1519 dalyvių rezultatai parodė,
kad 58,7% tiriamųjų turėjo vidutinio sunkumo arba sunkią negalią pagal MIDAS. Tik
4,0 % galėjo nustatyti tikslią kito migrenos priepuolio datą, 21,24% pacientų
galėjo įvardinti datą 3 dienų tikslumu. 46,6% asmenų galėjo nuspėti priepuolio
dienos laiką, o 70,7% ir savo buvimo vietą. Per pastaruosius 3 mėnesius 92,6%
asmenų turėjo pakeisti savo dienos planus dėl migrenos priepuolio. Dėl esančios
priepuolio baimės 20,2% apklaustųjų turėjo išvengti, o 27,0% turėjo atidėti
darbo susitikimus, 27,3% turėjo išvengti, o 28,2% pacientų turėjo pakeisti
socialinius planus. Ši studija rodo, kad migrena sergantys pacientai negali
nuspėti sekančio migrenos priepuolio. Pacientų mokymas ir pasiruošimas kitam
priepuoliui galėtų sumažinti jų baimę ir pyktį tarp migrenos priepuolių.
EPIDEMIOLOGIJA (paplitimas)
8-ios studijos,
organizuotos Europoje ir Šiaurės Amerikoje, tyrė migrenos sergamumą. Buvo naudojamasi Pasaulinės galvos skausmo
asociacijos (PGSA) migrenos diagnostikos kriterijais. Studijose dalyvavo nuo
1000 iki 20 500 žmonių. Rezultatai parodė, kad moterys beveik 3 kartus migrena
serga dažniau negu vyrai. Jų sergamumas yra 11,9-21,9% (vidutiniškai 17%), tuo
tarpu vyrų- 4,0-8,2% (vidutiniškai 6%).
2001
metais Švedijoje atliktoje apklausoje dalyvavo 1668 asmenys (782 moterys ir 886
vyrai), išrinkti atsitiktiniu būdu. Jų amžius—18-74
metai. Rezultatai parodė, kad 21% apklaustųjų per pastaruosius 1 metus turėjo
stiprius galvos skausmus. Didžioji dalis (61%) asmenų atitiko PGSA migrenos
diagnostikos kriterijus. Tai rodo, kad migrenos sergamumas Švedijoje yra 13,2±1,9% (16,7% tarp moterų ir 9,5 % tarp
vyrų). Vidutiniškas migrenos priepuolių dažnis buvo 1,3 kartai per mėnesį, o
priepuolio trukmė—19 val. Ši studija parodė, kad tik 49 % migrenos atvejų yra
diagnozuojama ir gydoma, o kita dalis pacientų lieka be profesionalios
pagalbos.
Statistikos
departamentas apklausė Lietuvos gyventojus, kaip jie vertina savo sveikatą.
2005 m. rugsėjo–spalio mėn. tyrime dalyvavo 9.000 15 metų ir vyresnių
gyventojų, atsitiktinės imties būdu atrinktų iš gyventojų registro. Tikslaus
migrenos paplitimo nenustatytas, bet nustatyta, kad 4-5% gyventojų diagnozuotas
lėtinis bronchitas, migrena ar dažnas galvos skausmas. Palyginus su pasaulio
statistika, tai labai mažas sergamumas. Iš to galime padaryti išvadas, kad
Lietuvoje didelė dalis migrenos nėra diagnozuota, ir, be abejo, tie pacientai
nėra gydomi ir jie gydosi patys. Galima teigti, kad Lietuvoje migrenos problema
yra daug didesnė, nei buvo manoma.
Jei dar nepildėte anketėlės apie migrena, kviečiu užpildyti. (skirsite tik 5 min):
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą